Woman

Savo kūrinius Tsaku pradeda tapydamas abstraktų foną. Ir tik po to ima į rankas plonytį teptuką ir padidinamąjį stiklą, kad fotografiškai tiksliai nupieštų žmonių ir gyvūnų atvaizdus. Intriguoja mintis, kad, pasak autoriaus, visos figūros yra simbolinės. Jos tarsi įsikūnijimai dvasių, kurias Tsaku atranda skaitydamas Senąjį Testamentą.

Little Kerubim

Timur Tsaku gimė 1971 metais Taškente. Ten baigė dailės mokyklą ir scenografijos studijas prestižiniame P. P. Bnekov’o menų institute. Vėliau jo talentą pasidalino dvi šalys – gimtasis Uzbekistanas ir Izraelis. Būtent čia jis sukūrė savo įspūdingąją tapybos darbų seriją Biblijos motyvais.

Sitting on stone

Ilgai dvejojau prieš parašydama šio straipsnelio pabaigą. Sunku rasti žodžius, kuriais galima būtų apibendrinti Tsaku kūrybą. Galėčiau tiesiog parašyti, kad šie paveikslai yra unikalūs ir išskirtiniai, jungia tą ir aną… Bet geriau prisipažinsiu, kad kai ilgai žiūriu į juos, pradeda atrodyt, kad mįslingai besišypsančių moterų, vaikų ir gyvūnų akimis į mane žiūri Senojo pasaulio dvasios.

Haiya Kdusha and Woman 2

>> Timur Tsaku galerija

Porcelianinės Kate MacDowell skulptūros kviečia susimąstyt apie nepertraukiamą žmogaus ir gamtos ryšį, ir fatališkai aukštą kainą, kurią mokame už kiekvieną mėginimą šiuos saitus sutraukyti.

Canary

Savo kūriniams Kate neatsitiktinai pasirinko porcelianą. Ši medžiaga labai trapi, bet nepaliesta išlaiko savo formą ištisus šimtmečius.  Ji nuo seno asocijuojasi su prabanga ir yra aukštai vertinama. Šiek tiek perfrazavus, tą patį galima pasakyt ir apie gamtą.

Autorė pasitelkia antikinę mitologiją ir aštrius antropomorfiškus vaizdinius – kaukuoles, nukirstas galūnes, net simbolines kūno dalis, tokias kaip širdis ar plaučiai.

Mice and Men

Šitokie sugretinimai gali pričiupt net abejingai nusiteikusį žiūrėtoją, o jei sieloje jau seniai kirba žalias kirminas – galima nejučia imt linksėt galva ir mintyse siųst prakeiksmus visai teršalų pramonei ir GMO kūrėjams.

Dar vieno didelio pliuso vertas ypatingai kruopštus, detalizuotas atlikimas ir įdomi apšviestų iš vidaus darbų idėja. Gal ji ir nėra visai originali, bet atrodo įdomiai ir net šiek tiek paslaptingai.

Daphne

Viską sudėjus turiu pripažint, kad tiek idėjos, tiek išraiškos priemonės mane užkabino. Gal šitie gedulingai balti kūriniai privers bent truputį pažaliuot ir kitus.

Daugiau Kate MacDowell darbų ir tikresni žodžiai  – jos pačios  galerijoje.

Mano dėmesį pirmiausia patraukė neįprasta technika – kaukuolės nupintos iš virvelių.

Susuktos apskritimų sūkuriais, suraizgytos smulkių mazgelių ornamentais, suguldytos preciziškais vingiais smulkios virvelės primena atvirus nervus ir raumenis, o palaidi jų galai krenta žemyn kaip srūvantis kraujas. Jim’o kaukuolės sukuria tokį pat įspūdį kaip ir primityvių genčių totemai – bauginantį, rūstų ir paslaptingą. Tai ne tik priminimas apie gyvenimo laikinumą, greičiau jau – sustabdyta pačios mirties akimirka.

Nors autorius nelinkęs atskleisti savo biografijos, bet mesteli keletą faktų apie tai, kad gyveno Naujojoje Kaledonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Vanuatu, Australijoje, Indijoje, Honkonge. Tai paaiškina panašumus su gentiniu menu ir originalų, sakyčiau, nevakarietišką stilių.

Visos kaukuolės garbintojų laukia Jim’o galerijoj.

The Dance

Į biografijos lankas per daug nepjausiu, tik paminėsiu porą faktų, kurie man užkliuvo už akių. Saulėtoje Kalifornijoje augęs, bet į tamsybes pasinėręs mūsų herojus kūrė gyvius ir makiažo efektus filmams The Ring, Hellboy, Planet of the Apes ir animaciją metalistams Tool. Gal todėl jo darbuose galima įžiūrėt nemažai popsiškų įvaizdžių.  Bet gal tai sąmoningas pasirinkimas. Kaip ten bebūtų, reikia pripažint, kad teplionės įdomios ir įtaigios, o kai kurios net lengvai filosofiškos.

Effigy

Bet užteks rašliavos. Geriau vieną kartą pamatyt, nei dešimt kartų perskaityt.

Chet Zar galerija.

Peržiūrėjus viską  galima ir nebeužmigt. Arba nebenorėt užmigt.

Pagrindiniai tokių namukų privalumai – puiki termoizoliacija ir atsparumas atmosferos poveikiui, greitas ir lengvas pastatymas, prieinama kaina.  Negana to, gamintojai tikina, kad viduje laikosi sveikas mikroklimatas (nesusidaro vadinamasis “sergančio namo” sindromas). Lietuvoj tai nebūtų itin aktualu, bet galima paminėt ir atsparumą stipriems vėjams ir žemės drebėjimams. Bent jau nereiktų baimintis, kad eilinis uraganas nuplėš stogą.

Nors polistirenas ir nėra labai ekologiška medžiaga, bet gamtos saugotojus turėtų patraukt faktas, kad statybų metu neatsiranda papildomos atliekos ir nenaudojama mediena (= nekertami miškai).

Dar reiktų pridurti visai neblogą dizainą ir galimybę apdailinti ir įsirengti namą pagal savo skonį.

Viduje galima įvairiai suplanuoti pertvaras ir perdangas (“antresoles”), namukus jungti tarpusavyje specialiais koridoriais arba surinkti pailgintą ovalo formos variantą.

Beje, apie kainą. Google sako, kad toks džiaugsmas kainuoja apie 30 tūkst. dolerių. Neįskaitant atvežimo, surinkimo ir vidaus apdailos. Nesiimu spręst ar tai – “prieinama” kaina.

Frustration Attraction

Bet man didžiausią įspūdį paliko tokie pusiau bekūniai personažai kaip šitas:

Fear and Illusion – tiesiog išgryninta ir spalvomis bei forma išreikšta emocija.

Daugiau tokių fantazijų galima pamatyt autorės asmeninėj galerijoj. Kai kurie vaizdai dar turi ir papildomą aprašymą, paaiškinantį esmines idėjas.

Dykinėjant po svetimomis rankomis išpuoselėtus sodus gali kilti įvairių minčių, bet niekuomet nepagalvojau, kad įdomu būtų fotografuoti daržoves. Labai jau buitiška. Bet taip atrodo ne visiems. Vienas savo vardą kažkodėl nutylintis veikėjas, pasivadinęs literatūrišku “Occasional Gardener” pseudonimu (pagal H. H. Munro – “Saki” kūrinėlį), atskleidžia tikrą sodų ir daržų augmenijos fotografavimo meną.

Pretty Tasty

Paslaptingi pomidorų aktai, dramatiški mangoldų portretai ir grupinės prieskonių fotosesijos gali drąsiai pakibt ne tik ant virtuvės sienos. O jei tokias iliustracijas imtų spausdint sodininkystės žurnalai, jų tiražai turėtų padvigubėt. Bet užteks pagyrų. Geriau vieną kart pamatyt, negu ilgai ir nuobodžiai skaityt.

The Green Border

Lavender and Lime

Sprouts

Adding Orange

Tiesa, visų šių grožybių autorius prisipažįsta, kad jo paties daržas telpa namie ant palangės, taigi galima daryti išvadą, kad kažkokios priešpriešos tarp ravėjimo ir kūrybos visgi esama.

Amerikiečio Shain Erin fantazija sukūrė alternatyvią istoriją ir mitologiją – ištisą iliuzinį pasaulį, kuriame egzistuoja jo lėlių mumijos.

Galima įsivaizduoti kaip jos atrodė gyvos, kas su jomis žaidė, kaip atrodė tas paslaptingas pasaulis, kuriame jos gyveno. Juk jos turėjo būt gyvos, nes mirti gali tik tie, kurie buvo gyvi.

Netikit? Mąstot logiškai? Šaunu. Bet jos yra čia ir dabar – jas galima paliesti. Jos jau įsiveržė į mūsų pasaulį.

Autoriaus tinklalapis jau kurį laiką tvarkomas. Jei vis tik knieti pamatyt daugiau mumijų, galima panaršyt po Flikr galeriją.

Nors jų autorius ir nesislepia po pseudonimu, bet apie save informacijos nelinkęs plačiai skleisti. Užsimena tik, kad gyvena Melburne, Australijoje. Šiuo atveju belieka tikėtis, kad kūriniai neatspindi autoriaus polinkių ar charakterio.

Beje, kompozicijos neturi pavadinimų. Neaiški ir technika. Sunku pasakyt net koks jų mastelis. Bet gal taip tik įdomiau?

Dalį bjaurybių galima pamatyt “Mark Powell Art” puslapy, kitas – flickr’e.

Man įdomiausia pasirodė jos darbų serija, vaizduojanti įvairius Europietiškų ir Artimųjų Rytų pasakų personažus. Nupaišytieji veikėjai gerokai skiriasi nuo tų, kuriuos įprasta įsivaizduoti prisiminus vaikystėj skaitytas pasakas. Bet kas pasakė, kad pasakos skirtos tik vaikams?

Beauty and the Beast

Pasaką apie gražuolę ir pabaisą kokiu nors pavidalu tikriausiai girdėjo visi, o vokiškoji “12 šokančių princesių” gali būt mažiau žinoma. Užvesiu ant kelio. Vienoje šalyje gyveno karalius, kuris turėjo 12 dukterų. Net ir akylai saugomos jos kasnakt sugebėdavo pasprukti ir šokdavo visą naktį, kol suplėšydavo batelius. Nežinia ko labiau buvo karaliui gaila – batelių ar dukterų, bet jis paskelbė, kad apdovanos tą, kuris išsiaiškins kur princesės linksminasi.

Ar jau įsivaizduojat 12 gražuolių princesių pašėlusiai šokančių per naktis? Aya irgi įsivaizduoja. Štai taip:

The 12 Dancing Princesses

Egzotiška. Gal mažiau nuo tradicinio įvaizdžio nutolęs Aladinas, kurio istorijos, manau, nereikia pasakot.

Aladdin

Matyt ne vien europietėms Turtingi arabai atrodo seksualūs. Visai kas kita – H. K. Anderseno sukurta Coliukė. Sunku neįsivaizduot jos kaip tikro nekaltybės įsikūnijimo.

Thumbelina

Kita vertus, įsivaizduojant šitaip, atsiranda galimybė interpretuoti siužetą visai kitaip… Tik nepamirškit – čia ne vaikam.

Aya Kato iliustracijos slepiasi čia. Pasakiškoji dalis – 2004 metų skyrelyje.