Hidargy

Visi valgo daržoves. Na, gal išskyrus kokius eskimus, gyvenančius ant ledo lyties. Dauguma puikiai žino iš kur jos atsiranda, arba bent jau turi pažįstamų, kurie jas augina. Nepasakysiu nieko naujo paskubom prabėgdama ilgu keliu nuo sėjinukų, savo rikiuotėmis darkančių mūsų mamų ir močiučių palanges, iki savotiškų derliaus švenčių, kai visi kas gyvas tempia į namus įvairiais keliais įgytas pintines su pavytusiom rudens gėrybėm. Nesiruošiu kalbėt ir apie šiuos du taškus jungiantį kasimo, purenimo, sodinimo, ravėjimo ir laistymo maratoną. Nes aš ne iš tų, kurie sugeba įžvelgt sunkaus darbo grožį. Man labiau patinka kūribingas dykinėjimas.

Dykinėjant po svetimomis rankomis išpuoselėtus sodus gali kilti įvairių minčių, bet niekuomet nepagalvojau, kad įdomu būtų fotografuoti daržoves. Labai jau buitiška. Bet taip atrodo ne visiems. Vienas savo vardą kažkodėl nutylintis veikėjas, pasivadinęs literatūrišku “Occasional Gardener” pseudonimu (pagal H. H. Munro – “Saki” kūrinėlį), atskleidžia tikrą sodų ir daržų augmenijos fotografavimo meną.

Pretty Tasty

Paslaptingi pomidorų aktai, dramatiški mangoldų portretai ir grupinės prieskonių fotosesijos gali drąsiai pakibt ne tik ant virtuvės sienos. O jei tokias iliustracijas imtų spausdint sodininkystės žurnalai, jų tiražai turėtų padvigubėt. Bet užteks pagyrų. Geriau vieną kart pamatyt, negu ilgai ir nuobodžiai skaityt.

The Green Border

Lavender and Lime

Sprouts

Adding Orange

Tiesa, visų šių grožybių autorius prisipažįsta, kad jo paties daržas telpa namie ant palangės, taigi galima daryti išvadą, kad kažkokios priešpriešos tarp ravėjimo ir kūrybos visgi esama.